kietarankis

kietarañkis, -ė smob. (2) 1. kas turi tvirtas, kietas rankas: Jis toks kietarañkis: kad suspaus (sveikindamasis), tai nors rėk Kp. 2. kieno kietos, nuo darbo įdiržusios rankos: Iš mažens nepažino darbo, tolinosi nuo kietarankių rš. 3. prk. griežtas, šykštus žmogus: Vienatūriai – kietarañkiai, sunku pas juos tarnauti Kp.